Abwehrmittel

baidiklis statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Cheminė medžiaga, atbaidanti vabzdžius, erkes, žinduolius, paukščius. Tai įvairūs organiniai junginiai (pvz., esteriai, aldehidai, amidai) ir jų mišiniai (pvz., eteriniai aliejai), kai kurie polimerai. Kvėpavimo organus veikia per atstumą, o skonio organus tada, kai vabzdžiai, erkės, žinduoliai, paukščiai liečia baidikliu apdorotą paviršių. Žmonėms ir gyvuliams apsaugoti nuo kraujasiurbių vabzdžių dažniausiai naudojamas dibutilftalatas, dimetilftalatas, dietiltoluamidas, dimetilftalato, indalono ir dimetilkarbamato mišinys. Naudojami gryni arba sumaišyti su inertinėmis medžiagomis (kremo, pastos, tepalo pavidalo). Medžiai, kad jų negraužtų elniai, stirnos, kiškiai, apdorojami ditiokarbamino rūgščių cinko druskomis, alkoholiniu kanifolijos tirpalu. Javai, kad jų nepultų paukščiai, apdorojami toksafenu. Augalais mintantys vabzdžiai atbaidomi antifidingais. atitikmenys: angl. repellant; repellent vok. Abschreckstoff, m; Abwehrmittel, n; Repellens, n; Repulsivstoff, m rus. отпугивающие вещества; репеллент ryšiai: sinonimas – repelentas